švaitrus

švaitrùs, -ì adj. (4) Knv; LTR(Mrc) žr. šveitrus: Imkie švaitrią šoblelę, kirsk man jaunam galvelę LTR(Al). Išsinešk, broleli, švaitriąją šoblelę, pakirskie, broleli, gegulei galvelę LMD(Vlk). | Teka saulelė švaitrioji, broliai žirgą balnoja LMD(Kls). Švaitriój šoblelė – tavo jauna mergelė (d.) Lp. Gul našlelė prieg šalelei kap švaitrì šoblelė (d.) Ndz.